1901 11 29 Šiaulių rajone Žadžiūnų – kalniškių kaime , žemdirbių šeimoje, ant karties pakabintame lopšyje, pirmąkart suklykė Juozukas. Po kelių dešimtmečių Lietuva sužino apie Juozą Grušą – publicistą, pedagogą ir didį dramaturgą.
Penkerių metų vaiką į stebuklingą grožio pasaulį įvedė kaimynas Jovaras. ,,Po šiaudiniu stogu augančiam vaikui tai buvo aukso dalia“ (Juozas Grušas). Kasdienį gyvulių ganymą praskaidrindavo romantiškas miškingos gamtos grožis bei įaudrinta vaiko vaizduotė. Knyga ir arklas buvo pradžių pradžia.
I pasaulinis karas… Paauglys su pradžios mokykloje įgytu ,,diplomėliu“. Tik 1924 m. Juozas Grušas baigė išsvajotą Šiaulių gimnaziją, o 1932 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakultetą. Studijų laikais užsimezgė ilgalaikė draugystė su profesoriumi Vincu Mykolaičiu – Putinu, kurį rašytojas visą laiką laikė Mokytoju ,,giliausia to žodžio prasme“.
Kūrybinio darbo pradžioje džiaugsmą lydėjo nusivylimas, nepasitenkinimas ir suvokimas, kad pirmasis apsakymų rinkinys Ponia Bertulienė“, deja, nėra geras. Rašytojo laukė ilgas kūrybinių ieškojimų kelias. Kaip atrasti savąją Mūzą?
1932 m. į Juozo Grušo namus atėjo geroji Fėja – Pulcherija Račytė, didžioji patarėja ir pirmoji jo kūrinių kritikė. Nuo 1936 m. rašytojas su šeima apsigyveno Kaune, kalniečių gatvėje. Kaip didžiausia audra tuo metu Juozą Grušą užgriuvo žurnalistinis ir pedagoginis darbas.
Karas … Pokaris … Išgarsėjęs prieš karą realistinės prozos kūriniais, atkakliai tylėjęs stalinizmo metais, ,,atlydžio“ laikotarpiu iškilo kaip didis dramaturgas, žanrinės paslapties ieškojęs antikinėse tragedijose, V. Šekspyro, F. Šilerio, A. Čechovo bei moderniojoje Vakarų dramoje.
Juozas Grušas – intelektualus, daugiabriaunis talentas, atėjęs pas mus su geriausiomis dramomis: ,,Herkus Mantas“ (1957), ,,Adomo Brunzos paslaptis“ (1967), ,,Barbora Radvilaitė“ (1972), ,,Švitrigaila“ (1976), ,,Mykolas Glinskis“ (1984) bei tragikomedijomis ,,Meilė, džiazas ir velnias“ (1967), ,,Pijus nebuvo protingas“) (1967), ,,Cirkas“ (1967).
Paskutinę knygą ,,Tiesa – laukinis žirgas“ 1984 m. Juozas Grušas rašė senatvės negalios kamuojamas, kuri visgi neįstengė palaužti jo valios, užgesinti kūrybinės ugnelės.
Juozas Grušas mirė 1986 m. gegužės 21 d., į žemę atėjus brandžiam ir žydinčiam pavasariui.
Kauno m. valdybos nutarimu dešimtaisiais gyvavimo metais, 1998 05 12, mokyklai suteiktas Kauno Juozo Grušo vidurinės mokyklos vardas. Lapkričio 29-oji – mūsų mokyklos vardatėvio dramaturgo Juozo Grušo gimtadienis.